buizius

buĩzius sm. (2) 1. kas mėgsta buizą, kas minta buiza: Tu buĩziau, tai tau kasdie buizą virt! Ig. Užteks jau, buĩziau tu vienas, eik ėst mėsos Pns. 2. Pns kas nuolat verkia, verksnys: Apstok jau tu, buĩziau, sarmata! Rdm. 3. skurdžius, apsileidėlis: Ką tas buĩzius turi! Ig. Išleido savo vienturtę už tokio buĩziaus, gal parlėks Ig.